|
Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: Krymas 2000
Krymas (2000.07.31-08.16)
Aprašymas paruoštas: 2005.09.21
Sonata Jurėnaitė-Urbanavičienė
Čufut-Kale urvinis miestas
|
Kelionės ežiukai:
Adomas Urbanavičius
Artūras Vaisiauskas
Rasa Rakauskaitė
Sonata Jurėnaitė-Urbanavičienė
Maršruto virvutė:
Vilnius Simferopolis Čufut-Kale Bachčisarajus Turistinė bazė Prival Tepe-Kermeno prieigos Bachčisarajus Sidabrinis krioklys Didysis kanjonas Ai-Petri Jalta Pasakų laukymė Zoologijos sodas Raudonieji urvai Simferopolis Bachčisarajus Turistinė bazė Prival Ai-Petri Jalta Lastočkino gniezdo Botanikos sodas Nikitskij Sudakas Genujiečių tvirtovė Simferopolis Vilnius
Maršruto aprašymas:
2000.07.31 pirmadienis
Į Krymą išsiruošėme traukiniu RygaSimferopolis. Iš Vilniaus išvykome anksti ryte , 5 val. 14 min., kelionė truko 36 val. Visą pirmąją kelionės dieną lijo lietus. Su pasieniečiais problemų neturėjome, tik Ukrainos muitininkas, pamatęs žemėlapius, paklausė, ar mes tik nevažiuojame Krymo užkariauti. Peizažas už lango iki pat kelionės pabaigos buvo migdantis vien lygūs kaip stalas laukai su labai retai palei geležinkelį išsidėsčiusiomis gyvenvietėmis.
2000.08.01 antradienis
17:50 išlipę Simferopolio traukinių stotyje, nukeliavome tiesiai prie kasų norėdami nusipirkti bilietus grįžimui atgal į Lietuvą. Čia paaiškėjo, jog bilietų nei 12-ai, nei 14-ai rugpjūčio dienai nėra. Tačiau stotyje pasirodė beesąs kabinetas "klientų aptarnavimui", kuriame bilietų, tik, aišku, už didesnę kainą, dar buvo užsilikę. Bilietus įsigijome rugpjūčio 14-ai dienai kupe vagone. Iš autobusų stoties už 40 grivinų linksmas diedukas žiguliuku mus nuvežė prie praėjimo link urvinio miesto ČufutKale. Kadangi pradėjo lyti, stovyklą įkūrėme pusiaukelėje link šio miesto, nors šalia nebuvo nei upelio, nei jokio šaltinio. Naktį taip pat lijo lietus.
2000.08.02 trečiadienis
Prieš registraciją Bachčisarajuje, apžiūrėjome ČufutKale miesto griuvėsius ir urvus bei restauruojamą Uspenskij vienuolyną. Po to nuvykome į Bachčisarajaus pasų poskyrį, kuriame paaiškėjo, kad užsieniečių registracija vyksta tik antradieniais ir šeštadieniais (o buvo trečiadienis), tačiau sužinojome, kad galima registruotis ir mieste esančiose turbazėse. Nuvykome į turbazę "Prival", kurioje užsiregistravome su sąlyga, kad bent vieną naktį joje pernakvosim. Nusimetę kuprines turbazės kambarėlyje, iškeliavome apžiūrėti Chano rūmų. Po to užsukome į čeburekinę, vakare virėme sriubą iš vietinių daržovių, o sutemus nuėjom į turbazės kavinę išgert arbatos.
2000.08.03 ketvirtadienis
Ryte, susirinkę registracijos popieriukus, išėjom į keliuką, vedantį TepeKermeno link. Švietė saulė, buvo karšta. Deja, ką tik prasidėjusį žygį teko netikėtai nutraukti, nes Adomas, paėjęs į šoną pasižvalgyti, paslydo, griuvo ant kadagio ir persirėžė kairę koją. Teko kviesti gelbėtojus, kurie nuvežė Adomą į Bachčisarajaus ligoninę. Čia žaizda buvo susiūta, o Adomas paguldytas visai savaitei. Likę sveikieji apsistojo pas gelbėtojus, vakarienei valgė grikių košę, bendravo su rusais ir kūrė naujus kelionės planus. Gelbėtojams atiteko Adomo siurprizas mūsų žygiui 3 skardinės lietuviško alaus.
2000.08.04 penktadienis
Palikę Adomą ligoninėje sveikti ir stiprėti, nusigavome į geležinkelio stotį. Už 40 grivinų žiguliuku nuvažiavome prie Didžiojo kanjono. Girininkui sumokėjome mokestį už įėjimą į kanjoną bei už vietą palapinei. Prieš įeidami į kanjoną, apžiūrėjome Sidabrinį krioklį, kurį pasiekti galima aukštyn kylančiu miško keliuku (maršrutas sužymėtas ant medžių), palipėjus aukščiau galima rasti Geltonąjį urvą, iš kurio teka šaltinėlis ir į kurį galima patekti tik šliaužte, o užkilus dar aukščiau, atsiveria gražus vaizdas į Aido slėnį. Stovyklavietę įkūrėme prie upelio netoli kanjono, vakarienei valgėme ryžių košę su konservais ir galvojome, kaip jį pereiti: viršum ar apačia.
2000.08.05 šeštadienis
Link Didžiojo kanjono pajudėjome 9:15. Kelionė kanjono link prasidėjo gana staigiu kopimu į kalną, po to keliukas vingiavo pro Mėlynąjį ežerą, kol priėjome Jaunystės vonią (gilų įdubimą, sklidiną vandens), iš visų pusių apsuptą turistų. Aplenkę vonią, patraukėme Didžiuoju kanjonu tolyn. Upė dingo, keliavome akmenimis, retsykiais perbrisdami telkšančias vandens sankaupas arba aplenkdami jas kabarojomės kanjono sienomis. Tris kanjono kilometrus perėjome per penkias valandas. Toliau ėjome pieva, kilome į kalną, kol priėjome laukymę, kurioje ir apsistojome nakvynei. Vandens aplinkui nebuvo.
2000.08.06 sekmadienis
Iškeliavome Ai-Petri kalno link. Pakeliui pakilome į 1275 m viršukalnę, nuo kurios matėsi Ai-Petri bei "ufonautiška" observatorija. Ai-Petri papėdėje įsikūrusi turbazė, galima užsukti į vietinę kavinę šašlykų užvalgyti. Stovėdami vagonėlyje lynų keliu nuo Ai-Petri nusileidome į Juodosios jūros pakrantę. Iki Jaltos nuo čia apie 30 min. automobiliu. Palikę kuprines stoties saugykloj apžiūrėjome Jaltos krantinę bei už 15 grivinų (iš kiekvieno) apsilankėm Masandros vynų degustacijoje vienoje iš daugybės pakrantės kavinių. Nakvojome Pasakų laukymėje netoli Jaltos zoologijos sodo.
2000.08.07 pirmadienis
Aplankę zoologijos sodą vėl sugrįžome į Jaltą. Iš čia paskambinome gydytojui į Bachčisarajų, iš kurio sužinojome, kad ligonis sveiksta ir greitu laiku galbūt galės prisijungti prie mūsų. O tuo tarpu mes nutarėme aplankyti Raudonąsias olas. Taigi sėdome į troleibusą, važiuojantį į Simferopolį, ir apie 2 valandas kratėmės iki kaimelio Perevalnoje, nuo kurio dar apie 3 km ėjome asfaltuotu keliu. Stovyklą įrengėm prie upelio, olų papėdėje.
2000.08.08 antradienis
Apžiūrėjome 500 m Raudonojo urvo. Jame gausu stalagtitų, stalagmitų ir stalagmatų. Ekskursija truko apie valandą, ją vedė gidas, porinęs apie aukščiau minėtų darinių susidarymo ypatumus bei urvo istoriją. Už 110 grivinų (~ 100 Lt) galima sudalyvauti 3,5 val. trunkančioje ekskursijoje gilyn į urvą. Tam keliautojai aprūpinami hidrokostiumais. Likusią dienos dalį ilsėjomės buvusioje nakvynės vietoje, Rasa su Artūru nukeliavo į kaimelį Perevalnoje pirkti vaisių.
2000.08.09 trečiadienis
Baigėm savo žygius po Krymą ir patraukėm atgal į Bachčisarajų Adomo vaduoti. Nupėdinom 3 km iki Perevalnoje, sėdom į troleibusą ir palyginti labai greit atsidūrėme Simferopoly. Traukinių stotyje sėdome į traukinį ir už 0,8 grivinos (iš kiekvieno) nubildėjome į Bachčisarajų. Adomą su sugipsuota koja per 3,5 valandos išrašė iš ligoninės, ir štai mes vėl visi kartu. Nakvynei apsistojome gerai pažįstamoje turbazėje Prival. Vakare pasivaikščiojome po beveik savu miestu tapusį Bachčisarajų.
2000.08.10 ketvirtadienis
Nusprendėme kartu su Adomu aplankyti Ai Petri ir Jaltą. Stoties dušmanas už 75 GR sutiko mus nuvežti į AiPetri. 28 km iki tikslo kelias kyla į kalnus serpentinu 1800 į kairę, 1800 į dešinę ir t.t. Nuo Ai Petri, kaip ir anksčiau, nusileidome lynų kelių. Autobusiuku pasiekėme Jaltos autobusų stotį. Čia radom bobutę, pas kurią išsinuomojome kambariuką, tiksliau net 2, už 100 grivinų 2 parom.
2000.08.11 penktadienis
Lankėme Jaltos įžymybes. Laivu nuplaukėme iki "Lastočkina gnezdo" pilies ant uolos prie jūros kranto. Pati pilaitė mažuliukė, tarsi nudrėbta iš pilko betono, viduje restoranas. Žmonių daugybė, pilna prekeivių, parduodančių niekučius. Grįžę į Jaltą banguojančia jūra, troleibusu nusigavome į botanikos sodą Nikitskij, įkurtą 1812 metais. Medžiai čia dideli ir įspūdingi, yra kaktusų galerija. Į Jaltą grįžome lengvąja mašina už 10 grivinų.
2000.08.12 šeštadienis
Autobusu pasiekėme Simferopolį, kuriame persėdome į Sudaką važiuojantį autobusą. Nuo Simferopolio iki Sudako apie 100 km. Sudake atsidūrėme apie 1600. Miesto centrą pasiekėme autobusiuku, iš čia nuvažiavome į miestelį Novyj Sviet, šalia kurio ruošėmės pernakvoti. Pasiekę Naująjį pasaulį taip ir nesupratom, kur teks nakvoti. Aplink buvo draustinis, kempingų nesimatė. Bandėm kambarį išsinuomuoti, bet vietinės bobutės dėl dviejų naktų net į kalbas nesileido. Grįžome į Sudaką. Čia pagaliau suradom bobulytę, kuri už 8 grivinas nuo žmogaus nakčiai sutiko mus dviems naktims priimti.
2000.08.13 sekmadienis
Aplankėm Sudako įžymybę Genujiečių tvirtovę. Tai įspūdingas statinys pačioje kalno viršūnėje, gana neblogai atrestauruotas. Po to sėdėjome jūros pakrantėje, maudėmės. Juodosios jūros vanduo čia mėlynas, skaidrus, daug malonesnis nei Jaltoje. Sudakas tikras rojaus kampelis nardymo, povandeninės žūklės mėgėjams.
2000.08.1416 pirmadienis-trečiadienis
Iš Sudako autobusu sugrįžome į Simferopolį. Traukinys namų link pasirodė pavėlavęs, išvykti lyg irgi neskubėjo. Traukiniu važiuoti teko 2 naktis ir 1 dieną. Sulaukus stotelės Vilnius mūsų kelionė pasibaigė. Tai tiek. Iki kitų susitikimų.
|