Švedija, Vindelfjällen gamtinis rezervatas (2008.08.03-08.13)
Aprašymas paruoštas: 2009.01.07
Reda Iršėnaitė, Artūras Vaisiauskas

Krioklys Servvejuhka upėje

Kelionės ežiukai:
Reda Iršėnaitė
Artūras Vaisiauskas

Kelionės virvutė:
Klaipėda - Liepoja - Ryga (autobusu)
Ryga - Stokholmas (laivu)
Stokholmas - Hemavan (lėktuvu)
Hemavan - Storuman - Sorsele - Ammarnäs (autobusu)
Ammarnäs - Aigertstugan - Servestugan - Tärnasjöstugorna - Syterstugan - Viterskalsstugan - Hemavan (pėsčiomis-78 km)
Hemavan - Stokholmas (lėktuvu)
Stokholmas - Ryga (laivu)
Ryga - Liepoja - Klaipėda (autobusu)


Maršruto aprašymas:
Kelionė buvo suplanuota norint aplankyti Švedijos kalnus. Pasirinktas Vindelfjällen gamtinis rezervatas, kuriuo eina dalis 400 km ilgio Kungsleden tako. Tuo pačiu porą dienų, po vieną keliaudami pirmyn ir atgal, praleidome Stokholme. Pėsčiomis keliavome penkias dienas, nuėjome 78 kilometrus. Aukščiausias taškas kuriame buvome buvo apie 1100 metrų virš jūros lygio. Aukščiausias aplankyti regiono taškas 1768 m (praėjome šalia).

Rugpjūčio 3 d., sekmadienis
Iš Klaipėdos autobusų stoties išvykome 9 val. ryto. Kelionė truko penkias su puse valandos. Autobusas važiavo per Liepoją, kur buvo sustojęs penkiolikai minučių. Atvykę į Rygą turėjome porą valandų laisvo laiko iki kelto išplaukimo. Išplaukėme 17:30. Keltu plaukė tikras internacionalas, lietuvių buvo nemažai. Keltas didelis, bangavimo beveik nesijuto.

Rugpjūčio 4 d., pirmadienis
Pusę dešimt ryte keltas pasiekė Stokholmą. Dieną praleidome bastydamiesi po miesto senamiestį ir naujamiestį. Šiandien nėjome į muziejus, norėjosi tiesiog pasibastyti po patį miestą. Nakvojome hostelyje ”Rygerfjord”, kuris buvo įsikūręs laive prišvartuotame prie krantinės netoli senamiesčio.

Rugpjūčio 5 d., antradienis
Iš Stokholmo autobusų – traukinių stoties esančios pačiame centre į Arlandos oro uostą išvykome specialiu maršrutiniu autobusu. “Skyways Express” avialinijų lėktuviukas Fokker 50 buvo mažutis. Skridome su dviem nusileidimais kažkokiuose Švedijos kaimeliuose. Hemavaną pasiekėme po beveik trijų valandų skrydžio. Nutarėme, kad reiktų žygį pradėti iš Ammarnaso, kad nereiktų galvoti žygio pabaigoje kaip nusigauti laiku iki lėktuvo į Stokholmą. Švediški autobusų tvarkaraščiai labai painūs ir be pagalbos mes jų neperpratome. Galiausiai nuvykome su persėdimu Storumane į Sorselės miestelį. Bilietą autobusui pirkome iškart iki galinio kelionės punkto, nors važiavome trimis autobusais dvi dienas. Teko nakvoti Sorselės kempinge, nes tą pačią dieną jau nebuvo autobuso iki Ammarnaso. Kempinge nakvojome nedideliame namuke. Buvo apsistoję čionai ir nemažai lenkų.

Rugpjūčio 6 d. trečiadienis
Autobusas į Amarsnasą turėjo išvykti tik apie pusę dvylikos, tad liko laiko Sorselės apžiūrėjimui. Amarnasą pasiekėme apie pusę dviejų ir vadovaudamiesi nuorodomis į Kungsledeno taką patraukėme pėsčiomis į kalnus. Gan platus takas nuvedė iki mašinų stovėjimo aikštelės, nuo kur ir prasidėjo pats takas. Jis buvo puikiai sužymėtas (tiek žieminiu, tiek vasariniu žymėjimu), platus ir ėjosi labai lengvai. Eidami taku kirtome tris upes per kurias buvo nutiesti tiltai, pelkėtesnėse vietose buvo paklotos lentos. Įveikėme 8 kilometrus ir po beveik trijų valandų ėjimo pasiekėme pirmą Švedijos turizmo klubo (STF) trobelę Aigerstuganą. Visas laiką kilome. Pradžioje takas vedė per mišką, vėliau pakilome ir miško zona jau baigėsi. Prasidėjo pelkynai ir pievos kur augo beržai keružiai bei mažaūgiai gluosniai. Vakare laiko liko ir po apylinkes pasivaikščioti. Trobelėje yra atsakingas žmogus renkantis mokesčius ir prižiūrintis tvarką. Kaip supratome, jis ten gyvena sezono metu. Pasinaudojome trobelės virtuve, už tai teko sumokėti 140 kr (po 70 kr už žmogų), kas yra apie 56 litus. Palapinę pasistatėme šalia, už tai jokio mokesčio neima.

Rugpjūčio 7 d., ketvirtadienis
Stovyklą palikome 11:40 ir apie 19 val. pasiekėme antrą STF trobelę Servestuganą. Nuėjome 19 kilometrų. Vietomis lijo, bet nelabai stipriai. Pakeliui buvo dvi poilsio trobelės, kurias taip pat įrengęs STF. Tačiau jos skirtos poilsiui, bet ne nakvynei, išskyrus nelaimės atvejus. Jos atrakintos, visi gali laisvai užeiti. Didžioji kelio dalis ėjo plynaukšte, kilimas buvo nedidelis, bet ilgas. Pabaigoje nusileidome į slėnį ir kirtome upę tiltu. Kelias puikiai sužymėtas, iš principo einant net žemėlapis nereikalingas. GPS mūsų sugedo, bet jo ir neprireikė. Šį kartą už naudojimąsi trobelės virtuve ir džiovykla sumokėjome po 60 kronų nuo žmogaus (apie 24 Lt).

Rugpjūčio 8 d., penktadienis
Šią dieną planavome nueiti 15 km. Pavyko ir visai neskubant. Paliekant Servestuganą reikėjo kiek aukščiau pakilti, o vėliau takas vedė per slėnius prie ežerų ir ežerėlių. Galiausiai nusileidome prie Tarnasjono ežero. Šalia buvo Tarnasjostugorna – trečia STF trobelė, kurioje buvo ir maža parduotuvėlė. Kainos uh kokios aukštos, bet alus buvo to vertas. Nakvojome ant ežero kranto, šį kartą vakarienę ruošėme ant laužo, o ne trobelės virtuvėje. Ežero vanduo šaltas, bet nusimaudyti įmanoma.

Rugpjūčio 9 d., šeštadienis
Ryte lijo, bet kol pasiruošėme pusryčius nustojo. Didžiąją dalį dienos ėjome šalia ežero (palei ežerą eiti trukdė pelkės), keliukas vedė per daugybę pelkių, kur buvo galima prisirinkti tekšių, mėlynių ir gervuogių. Grybų taip pat netrūko. Pietinė ežero dalis buvo susiaurėjusi, jame buvo daugybė mažų salyčių. Tarp jų buvo nutiesti keturi kabantys tiltai, Kungsleden takas vedė per juos į kitą ežero pusę. Tada teko pakilti į nemažą šlaitą, už kurio, sraunios upės slėnyje buvo ketvirta STF trobelė Syterstugana. Nuėjome 14 kilometrų. Teoriškai buvo galima ir dar daugiau nueiti, jei būtume išėję anksčiau ir ėję ilgiau. Tačiau labai skubėti nebuvo reikalo.

Rugpjūčio 10 d., sekmadienis
Ryte ilgai kopėme į ilgą ir aukštą šlaitą. Po truputį artėjo aukščiausia regiono viršukalnė Šiaurinis Sytertopenas – 1768 m. Į jį nelipome, nes tam reikėjo skirti visą dieną, o mes atliekamos neturėjome. Nuėjome gražiu slėnių tarp Pietinio ir Šiaurinė Sutertopeno. Jų papėdėje buvo poilsinė trobelė, bet mes nestojome, oras buvo geras, pietavome tiesiog ant didelio plokščio akmens. Keliukai vietomis šakojosi, tačiau svarbesnėse kryžkelėse visur buvo sustatyti ženklai kur kuris keliukas veda ir kiek kilometrų iki kažkokio tai punkto vienu ar kitu keliuku. Orientuotis nesudėtinga. Jau po pietų priėjome paskutinę, penktą, STF trobelę tarp Amarnaso ir Hemavano miestelių. Buvome nuėję jau 12 kilometrų, bet šalia nestojome, nes norėjome nueiti kiek toliau, kad rytojui nereiktų labai skubėti į lėktuvą. Plačiu slėniu ėjome ilgai, apsistojome prie tilto per upę. Čia šakojosi keliai į Hemavaną ir kiek šiauriau esantį miestuką. Malkų surankiojome tarp mažų gluosnių ir kadagių krūmų. Saulė kepino, tačiau tik jai pasislėpus už kalnų pasidarė vėsoka. Viso šiandien nuėjome 15 km.

Rugpjūčio 11 d., pirmadienis
Iš pat ryto pasitiko apsiniaukęs dangus ir stiprus vėjas. Buvo likę nueiti 8 km iki Hemavano. Pradžioje teko pakilti šlaitu, o paskui kelias vedė beveik lygiai kalno šonu iki pat miestelio. Į miestelį leidomės anksčiau nei baigėsi pats Kungsleden, nes pradėjo lyti. Kelias baigėsi miesto pietiniame gale, o mes nusileidome iškart už slidininkų trasų (aišku, neveikiančių tokiu metu) kažkur per miestelio vidurį prie Statoil degalinės. Nusileidus visai įsilijo. Kuprines palikę oro uoste, aplankėme botanikos sodą ir Natur muziejų. Botanikos sodą tikrai verta pamatyti dėl originalios vietos ir norint geriau susipažinti su skandinaviška augmenija. Išskridome atgal į Stokholmą tuo pačiu mažu lėktuvu, pakeliui dar du kartus nusileidę nedideliuose miestuose. Stokholme nakvojome tame pačiame hostelyje kaip ir prieš tai.

Rugpjūčio 12 d., antradienis
Šią dieną Stokholme nuplaukėme į Djursgardeno salą. Čia lankėmės Vazos laivo muziejuje, tikrai verta tai pamatyti, muziejus puikus ir labai informatyvus. Bilietas kainavo 90 kronų – apie 36 litus. Dar aplankėme Biologijos muziejų, apžiūrėjome Skandinavijoje gyvenančių žvėrių ir paukščių iškamšas, ir tiesiog pasivaikščiojome po miestą ieškodami suvenyrų ir lauktuvių. Keltas išplaukė pusę šešių vakarų. Pats plaukimas monotoniškas, laive apart to, kad lošti automatais ar sėdėti kokiam bare ar restorane nėra ką veikti.

Rugpjūčio 13 d., trečiadienis
Apie 10 val. ryto keltas prisišvartavo prie Rygos keleivinių laivų molo. Oras subjuro, po Rygą vaikščiojome lyjant. Į Klaipėdą išvykome tuo pačiu autobusu kaip ir atvykome