Škotija (2012.08.02-08.19)
Aprašymas paruoštas: 2012.10.31
Reda Iršėnaitė & Artūras Vaisiauskas

Eilean Donan pilis, Škotija

Kelionės ežiukai:
Adomas Urbanavičius
Artūras Vaisiauskas
Egidijus Leliūna
Ingrida Prigodina Lukošienė
Marius Lukošius
Rasa Rakauskaitė
Reda Iršėnaitė
Sonata Jurėnaitė-Urbanavičienė


Kelionės virvutė:
Kaunas - Edinburgh (lėktuvu) – Glasgow – Fort William (traukiniu) – Ben Nevis (pėsčiomis) – Fort William – Portree – Loch Langaig (autobusu) – Staffin (pėsčiomis) – Loch Leathan (autobusu) – Portree (pėsčiomis) – Dunvegan Castle – Portree – Sligachan (autobusu) – Peinchorran - Balmeanach Bay – Sligachan – Loch an Athain – Elgol (pėsčiomis) – Elgol – Loch na Cuilce (laivu) – Elgol – Broadford – Eilean Donan Castle (autobusu) – Dornie – Drumnadrochit (autobusu) – Urquhart Castle (pėsčiomis) – Drumnadrochit – Inverness – Aviemore – Glenmore (autobusu) – Glenmore Forest Park – Ben Macdui – Cairngorm (pėsčiomis) – Glenmore – Aviemore – Edinburgh (autobusu) - Kaunas (lėktuvu)


Pinigai
Škotijos piniginis vienetas yra svaras sterlingas (£). Škotijoje cirkuliuoja vietinių bankų spausdinti svarai, kurie skiriasi nuo spausdinamų Anglijos bankuose. Grįžus į Lietuvą gali kilti keblumų keičiant Škotijos svarus, kadangi daugelis bankų jų nepriima.

Vizos/muitinė
Vykstant į Škotiją Lietuvos piliečiams vizos nereikalingos. Tinka pasas ar asmens tapatybės kortelė, kuriuos reikia parodyti išvykstant ir atvykstant oro uostuose.

Žemėlapiai
Škotijos ir jos regionų žemėlapių galima nusipirkti turizmo prekių parduotuvėse arba kempinguose (pastaruosiuose jie keliais svarais brangesni). Geri yra Ordancy Survey (OS) Landranger serijos (1:50000) žemėlapiai. Detalesni OS Explorer (1:25000), žymintys net avių aptvarus, kurie keliaujant pėsčiomis po Škotiją kartais tampa kliūtimi norint pasiekti dienos kelionės tikslą. Žemėlapių kaina svyruoja nuo 7 (31Lt) iki 12£ (54Lt).

Vaistinėlė
Vežėmės būtinų keliavimui vaistų, tačiau prireikė tik kelių pleistrų. Labiausiai rekomenduotumėme pasiimti vaistų nuo peršalimo (jei orai blogi) ir nuo galvos skausmo (jei padauginsite viskio).

Oras/rūbai
Žinios apie Škotijos orus nedžiugino. Prieš kelionę buvome gąsdinami nesibaigiančiu lietumi ir rūkais, tačiau oras buvo permainingas, bet palyginti su prognozėmis, geras. Porą dienų aukštikalnėse buvo rūkas, paskui prašvito ir net kepino saulė. Tiesa, palipus kiek aukščiau į kalną, žvarbus ir stiprus vėjas priverstė apsirengti šilčiau. Tad kiekvienas iš žygeivių rengėsi pagal savo užsigrūdinimo laipsnį. Kelionių giduose rašo, kad geriausias laikas keliauti po Škotiją yra gegužės-rugpjūčio mėn. Liepos ir rugpjūčio mėnesiams būdingi šilčiausi orai, bet tuo metu atsiranda vakarų ir šiaurės Škotijos aukštikalnių siaubas - moškės (midges), kurių mokslinis pavadinimas Culicoidus impunctatus. Tai ypač "užknisantys" padarai, neduodantys ramiai gyventi rytais ir vakarais. Kiek mažiau jų yra arba visai nėra kaitinant vidurdienio saulei, pučiant nors menkiausiam vėjeliui ar lyjant stipriam lietui. Iš Lietuvos atsivežti repelentai visai nepadeda. Vietoje pirkome rekomenduotą repelentą "Smidge" (7,5 £; 34 Lt) ir jis šiek tiek (gal 20 minučių) leisdavo ramiai pagyventi.

Keliavimas transportu
Į Škotiją iš Kauno skrenda avialinijų "Ryanair" lėktuvai (tokie skrydžiai dar buvo 2012 m. vasarą). Geriausiai bilietus užsisakyti iš anksto. Bagažo mokestis skaičiuojamas atskirai ir labai pakelia žemą skrydžio kainą. Kelionė lėktuvu Kaunas-Edinburgas-Kaunas (3 val.trukmės) kainuoja 604Lt/žmogui + 15 kg bagažas (190Lt) – viso 794Lt (į saloną galima pasiimti 10 kg rankinio bagažo). Iš Edinburgo oro uosto kas 10 min. kursuoja autobusai iki miesto centro (Waverley Bridge), kelionės trukmė 25 min. ir tai kainuoja 3,5£ (apie 16 Lt).
Škotijoje patogu keliauti autobusais ar traukiniais. Autobusų kainos aukštos, nors manoma, kad jais keliauti pigiau nei traukiniu. Užsisakius bilietus traukiniu iš anksto galima gauti nuolaidas, bet perkant vietoje nuolaidos netaikomos. Pavyzdžiui, kelionė traukiniu iš Aviemore į Edinburghą kainuoja nuo 31£ iki 44£, autobusu - 24£.
Studijuojant atokių vietovių autobusų grafikus reikia atkreipti dėmesį į įvairias nuorodas, kurios pažymėtos prie autobuso išvykimo dienos ir valandos (pvz. school days, holiday days). Pradžioje gana keblu susigaudyti, bet kelionės pabaigoje tampa aišku ir suprantama. Autobusų sustojimuose dažniausia nėra jokios informacijos ir net išvykimo krypčių. Autobusų grafikų lankstinukus galima gauti iš vairuotojų ar turizmo informacijos centruose.

Keliavimas pėsčiomis
Dėka išplėtotos turizmo infrastrūktūros atsiveria nemažai galimybių apžiūrėti Škotijos gamtą keliaujant pėsčiųjų maršrutais. Nakvynės palapinėse leidžiamos visoje šalyje, tik negalima kurti laužo, palikti šiukšlių ir kitokių atliekų, bei reikia atsiklausti savininkų, jei įsikuriama netoli gyvenamų būstų. Šalyje gausu kempingų, kuriuose praktiškai visada būna vietų palapinei. Mūsų kelionės metu tik vienintelį kartą kempinge nebuvo vietos – pakeliui į Cairngorm'ą. Vienas iš dviejų kempingų (artimesnis Aviemore miesteliui) buvo pilnas, teko važiuoti į kitą. Škotijoje išbandėme kelis pėščiųjų maršrutus skirtingose vietose – kopėme į aukščiausią kalną Ben Nevis, kelias dienas keliavome po Skye salą ir dieną praleidome Cairngorm kalnuose.


Kopimas į Ben Nevis
Į aukščiausią Škotijos kalną veda platus, pramintas ir aiškus kelias, bent jau giedrą dieną. Lipimas ilgas, vietomis statokas. Kopimui su pailsėjimais sugaišome 4 val., nusileidome per 3 val. Pirmyn ir atgal – 17 km. Gražią giedrą dieną užlipti tikrai verta, nes atsiveria gražūs vaizdai. Prastu oru greičiausiai malonumas būtų ne toks didelis. Nusileidus nuo kalno laukia siurprizas – alaus baras su vietiniu škotišku eliu.

Pasivaikščiojimas po Skye salą
Saloje puikiai išvystytas vietinis autobusų eismas, daug kempingų ir pramintų takelių. Turint gerą žemėlapį galima išvaikščioti salą skersai ir išilgai. Aukščiau kalnuose gali būti problemų su geriamu vandeniu. Vaikščioti po kalvas lengva, jei yra praminti takeliai, tačiau po papelkėjusius viržynus, kauburynus ir akmenynus teks paklampoti. Tai gerokai sulėtina žygiavimą, o atstumai nuo vieno kempingo iki kito, nemaži. Tačiau laisvai galima statyti palapines ir ne kempinguose. Mes pėsčiomis praėjome Quiraing'ą, tik dėl prasto oro jo beveik nematėme ir suplanuotą pasivaikščiojimą Trotternish kalnagūbriu sutrumpinome dėl didžiulio rūko, kuris matomumą sumažino iki keliolikos metrų. Keliaujant pajūriu palei rytinę Skye salos pakrantę nuo vienos gražiausių uolų, The Old Man of Storr, iki Portree miestelio teko eiti pelkėtais viržynais, todėl ėjimas buvo sunkesnis, bet oras buvo daug geresnis, nors virš kalnagūbrio kelias dienas vis dar laikėsi rūkas ir didžiuliai debesys. Pasivaikščiojimas nuo Sligachan kempingo, esančio Cuillin kalnų šiaurinėje papėdėje, buvo daug paprastesnis – neblogas keliukas ėjo palei visą Sligachan įlanką. Vienintelė bėda – gausybė moškių. Geriausi keliukai pasivaikščiojimui buvo Cuillin kalnuose – tarp Juodųjų ir Raudonųjų Kulinų (Black Cuillin and Red Hills) ir aplink nuostabų Loch Coruisk ežerą. Maudynės ežere ir saulės vonios!

Kopimas į Ben Machdui ir Cairngorm
Trečią ilgesnį žygį atlikome Cairngorm'o kalnyne, kuriame stūkso ir antras pagal aukštį Škotijos kalnas Ben Macdui bei kalnyno bendravardis Cairn Gorm. Kopimas į Ben Macdui buvo ilgas (apie 18 km), bet nestatus. Leidžiantis nuo šio kalno galima pasukti kitu keliu ir dar užlipti į Cairn Gorm'ą. Nuo šios viršūnės atsiveria gražesnis vaizdas nei nuo Ben Macdui. Nuo Cairn Gorm leidimasis labai status. Visą laiką ėjome keliuku akmeningose vietose, kuris buvo pažymėtas turais. Kopimą labiausiai sunkino ne lipimo statumas ar ilgumas, bet prastas oras – lietus ir stiprus priešinis vėjas. Tačiau šiame kalnyne oras keičiasi labai staigiai - per pietus lietų pakeitė skaisti saulė ir karštis. Įsikūrę buvome už kelių kilometrų nuo kopimo maršruto pradžios (slidinėjimo centro) esančiame kempinge. Slidinėjimo centras lengvai pasiekiama autobusu, kuris kursuoja kelis kartus per valandą visą dieną.

Nakvynės
Mes nakvojome kempinguose savo palapinėse. Kempingų kaina svyravo nuo 5 iki 6 £ (t.y. nuo 22 iki 27 Lt/žmogui). Juose gali naudotis tualetais, dušais, prausykla ir indų plovykla. Viename (pigesniame) kempinge atskirai reikėjo susimokėti už dušą, kuris kainavo 0,5 £ (apie 2,5 Lt).
Edinburge nakvynę rinkomes hostelyje "Budget Backpackers" (kaina 30 £ (134 Lt) 1 žmogui/1 nakčiai bendrame 8 vietų kambaryje), kuris yra Edinburgo centre (studentų linksmybių gatvėje), bet rasti jį nebuvo lengva. Tradiciniai škotiški pusryčiai su hagiu kainavo 4,5 £ (20 Lt) žmogui.


GAMTA
Jūra ir pakrantės
Škotijoje, ypač Skye salos pakrantėse, galima patirti potvynių ir atoslūgių grožį. Sunku nuspėti kada vanduo pakyla ir nusileidžia. Kiekvienam Škotijos regionui yra sudaryti provynių ir atoslūgių laiko grafikai, kurių galima pasiteirauti turizmo informacijos centruose, uostų parduotuvėse ar kavinėse. Nuslūgus vandeniui įdomu tyrinėti ant akmenų prisitvirtinusius dumblius, duobagyvius, moliuskus ir krabus. Atoslūgių zonos gerai matomos jau Portree miestelio uoste, o einant palei Potree įlanką gerai studijuoti atsidengusius jūrų gyvius ir augalus. Prie Elgol miestelio gyvenome palapinėse visai prie vandens pakilimo ribos, o vieną kartą Camasunary įlankoje teko bėgti nuo akmenis greitai semiančio vandens.
Dvejose vietose stebėjome tikrus jūrų gyventojus ruonius, tingiai besišildančius saulėje ant akmenų. Galimas specialus plaukimas valtimi jų stebėti nuo Dunvegan pilies. Tikrai verta užsisakyti kelionę iš Elgol miestelio į Loch na Cuilce kateriu, kur praplaukdami gerai juos matėme ir pozuojančius fotografavome. Kai kam teko laimė prie Elgol krantų pamatyti praplaukiančia jūrinę ūdrą (kalaną). O mūsų žvejys profesionalas savadarbiu gaudymo įrenginiu pagavo keletą keistų žuveliokų, grundalų. Kas išdrįso jų keptų ragauti, sakė, kad buvo labai skanūs.

Kalnai, kalvos ir uolos
Škotijos kalnai, nors nėra labai aukšti, bet nuvertinti jų negalima. Nepastovūs ir gan atšiaurūs orai kartais padaro juos gana sunkiai prieinamais. Aukštesnės nei 914 m Škotijos viršukalnės vadinamos Munromis (Munros), pavadintos jas aprašiusio ir suskaičiavusio sero H. Munro vardu. Į aukščiausią viršukalnę Ben Nevis (1344 m) gali įlipti visi, bet geras vaizdas geru oru pasitaiko tik retkarčiais. Antra pagal aukštį Škotijos kalnų viršūnė Ben Macdui (1309 m.) ir šešta – Cairn Gorm (1244 m.) yra Cairngorm kalnyne, to paties pavadinimo gamtos rezervate. Užlipti į jas abi galima per vieną dieną. Cairn Gorm viršūnės prieigas iš slidinėjimo centro galima pasiekti keltuvu, bet juo užkilus (10£; 45 Lt ) ir norint įlipti į pačią viršūnę reiks dar primokėti. Skye saloje galima pamatyti nuostabaus grožio Cuillin kalnus (apie 990 m). Tai laipiotojų rojus, nes viršūnės nors ir neaukštos, bet gana stačios. Kas nenori lipti į jas gali grožėtis vaizdais iš slėnių. Skye salos šiaurynėje dalyje Trotternish kalnagūbryje visų lankomas Quiraing’as – nedidelis, bet manomai labai vaizdingas kalvų masyvas. Mes jį matėme prastai, nes slėpėsi po debesų skraiste, o ir lietus trukdė dairytis. The Storr uolingos kalvos mums atsivėrė labiau, o įspūdingą smailę The Old Man of Storr mes dar matėme keliaudami kelias dienas iš toli.

Miškai
Miškų vaizdai Škotijoje liūdnoki. Kiek akys mato užsodinta vienodo amžiaus pušies ir eglių plantacijomis. Keliaudami stebėjome ligų pažeistus miškų plotus, kurie kai kuriose vietose buvo plynai kertami. Škotija, ypač kalninis vakarų regionas, buvo apaugusi pušynais, kuriuos žmonės iškirto jau senų senovėje, medieną panaudojo industrijoje, o miškų plotuose pradėjos ganyti avis. Dėl intensyvios avininkystės miškai nebeatžėlė. Senųjų pušynų likučiai vadinami Kaledoniniais miškais (Caledonian pinewoods). Juose dominuoja senos išsikerojusia laja pušys, taip pat beržai, kadagiai ir šermukšniai. Viename iš šių reliktinių miškų Glenmore miško parke (Glenmore Forest Park) esančiame Cairngorms gamtos rezervate (Cairngorms National Nature Reserve) verta apsilankyti ir praeiti pažymėtais maršrutais.


Pilys
Škotijoje yra virš 2000 pilių ar jų griuvėsių. Mes aplankėme tik kelias, bet mūsų manymu vertas dėmesio. Atvykus į Edinburgą verta pastovėti ilgoje eilėje prie bilietų kasų ir sumokėjus 16 £ (72 Lt) aplankyti Edinburgo pilį, stovinčią ant vulkaninės kilmės uolos. Vien vaizdas į miestą ir jo apylinkes nuostabus. Pačioje pilyje daug ekspozicijų karine tematika. Žymiausi eksponatai – tai karališkosios regalijos ir lemties akmuo, naudotas karūnacijai. Atėjus ankščiau ryte būna mažiau žmonių prie pagrindinių eksponatų. Galima palaukti iki 13 val., kai iššauna patranka.
Buvome ir labiausiai fotografuojamoje Škotijos pilyje Eilean Donan, esančioje visai šalia Skye salos prie Loch Alsh. Pilis graži, bet fotografuoti ją norisi ryte arba vakare, kai nesimato žmonių. Net nesijaučia, kad ši pilis atstatyta iš griuvėsių pasitelkiant dviejų žmonių fantaziją. Panašiai, kaip mūsų Valdovų rūmai J. Tik rezultatas matyt geresnis gavosi. Pilies viduje gausu ekspozicijų vaizduojančių pilies gyvenimą nuo požemių rūsių, virtuvės iki miegamųjų. Įėjimas į pilį kainuoja 6 £ (27 Lt).
Pačioje Skye saloje būtina apsilankyti MacLeod’ų klanui priklausančioje Dunvegan pilyje. MacLeod’ų klano vadą matėme tik paveiksle, o po jam priklausančius apartamentus ir išpuoselėtą sodą buvo įdomu pasivaikščioti. Bilietas į šią pilį kainavo 9,4 £ (42 Lt). Geru oru geriau nepagailėti dar 6 £ (27 Lt) ir išplaukti valtimi ruonių pažiūrėti (pasiplaukiojimas trunka apie 40 minučių).
Prie Loch Ness’o ežero esanti Urquhart pilis - tai vieni iš gražiausių kada nors matytų griuvėsių. Apžiūrėjus turistams parengtą modernų lankytojų centrą ir sumokėjus 7,4 £ (33 Lt) galima patekti į buvusios pilies teritoriją. Vaizdas į pilies griuvėsius ir šalia esantį Loch Ness’o ežerą išties puikus.

Muziejai/pramogos
Muziejais galima pavadinti kiekvieną pilį, kurią aplankėme, nes jose būna ne tik kambariai, bet ir įvairios ekspozicijos vaizduojančios pilies ar tam tikro regiono istoriją. Prie pilių įsikūrusiuose lankytojų centruose taip pat gausu pažintinės informacijos.
Šiuolaikiškas, bet ne visiems patikęs, Loch Ness Centre & Exibition Drumnadrochit miestelyje, kuriame gan trumpai, bet vaizdžiai paaiškinamas Loch Ness pabaisos legendos fenomenas bei pateikti įvairūs atlikti tyrimai ir bandymai ją "pagauti". Ar verta mokėti 7 £ (31 Lt) už vaizdžiai ir įdomiai pateiktą gal ir seniai žinomą informaciją, spręsti reikia individualiai. Šioje vietoje ypatingai išvystyta suvenyrų prekyba.
Paminėtinas, gal ir ne visai šiuolaikiškas, bet nemažai teigiamų emocijų sukėlęs muziejus Dunvegan miestelyje.
Spontaniškai užėjome į tokią mažą trobelę su pavadinimu Giant Angus MacAskill Museum. Sumokėję 2 £ (9 Lt) išklausėme ten dirbančio žmogaus škotiška greitakalbe išbertą visai mums nesuprantamą pasakojimą. Tačiau iš muziejuje buvusių laikraščių iškarpų ir eksponatų susipažinome su kažkada senais laikais gyvenusiu škotu gigantu ir jo gyvenimo istorija. Prisiminimai iš šio muziejaus liks ilgam.
Viena iš įdomiausių pramogų buvo dalyvavimas Isle of Skye Highland Games, t.y. Skye salos kalniečių žaidynėse, Portree miestelyje. Prisiklausėme vietinio dūdmaišių orkestro muzikavimo, stebėjome škotiškų šokių varžybas, žiūrėjome stipruolių škotų ir atvykėlių rungčių. Įvyko net rimtų incidentų (stipruolis iš Naujosios Zelandijos mesdamas kūjį sužalojo šokių konkurso teisėją), bet šventė nebuvo nutraukta. Vienu žodžiu, sudalyvavome autentiškoje mažo miestelio šventėje (8 £; 36 Lt).
Iš Elgol kaimelio Skye saloje plaukia kateriai ir mažesnės valtelės į aplinkines salas, pvz. Rum, ar Loch Coruisk ežerą. Planuojant kelionę galima derinti laiką (nuo to priklausys plaukimo kaina), kurį praleidžiame atvykę į tikslą ir išlipę pasivaikščioti. Mūsų kelionė į Loch Coruisk visai dienai kainavo 23 £ (103 Lt) vienam asmeniui.

Suvenyrai
Pirmoji mintis šovusi į galvą apie Škotijos suvenyrus buvo… viskis. Taip pat buvo pagalvota ir apie kiltus. Nenuostabu, kad būtent viskio visi ir parsivežėm. Kiltų taip pat buvo, bet kokybiški vilnoniai – labai brangūs, o sintetiniai Kinijoje gaminti – niekam vertas daiktas, nebent škotiškam karnavaliniam vakarėliui pasipuošti. Jei kiltas brangokas – galima suvenyrų rinktis iš daugybės geros kokybės tradicinių škotiškų/angliškų apdarų: vilnonių pirštinių, kepurių ir tartano (tradicinio tam tikru būdu austo languoto vilnonio) audinio šalikų. Įdomus suvenyras gali būti škotų nacionalinis valgis – hagis (haggis) – skardinėse. Juos galima nusipirkti suvenyrų parduotuvėje. Iš saldumynų rekomenduojame įvairių sausainių (shortbread) ir irisų (fudges). Verta atkreipti dėmesį ir į škotiškus keltiškais motyvais ornamentuotus, arba gana originalius iš dažytų viržių kotelių padarytus papuošalus. Visose lankytinose turistinėse vietose apstu suvenyrų parduotuvių, kuriose pilna turistams skirtų niekniekių. Daugelis prie muziejų ir pilių įsikūrusių parduotuvių specializuojasi tam tikroje tematikoje: lochnesiuko pabaisos atvaizdai prie Loch Ness ežero, karžygių figūrėlės – pilių suvenyrų parduotuvėse. Škotijoje, ypač aukštikalnių regione, nemenkas pasirinkimas geros kokybės turistinių prekių: kuprinių, palapinių, batų ir pan. Na, o jei pinigų negausu, suvenyrų galima pasidairyti (kempinguose ar atokių kaimelių parduotuvėse esančiuose "second hand" knyguose, kuriuose knygų galima pasiimti kiek gali ir palikti pinigų kiek nori)


KULINARIJA
Valgiai
Tradicinį haggis ragavome restorane patiektą su "neeps and tatties", t.y. ropių ir bulvių koše. Hagis gaminamas ilgai verdant avies skarndyje susmulkintus avies plaučius, širdį, kepenis, avižų kruopas ir prieskonius. Labai skanu! Tradicine laikomą škotišką avižinę košę (porridge) mes valgydavome dažnai ryte – pagamintą iš lietuviškų avižinių dribsnių. Škotai turi daug didesnę įvairovę produktų pagamintų iš avižų. Scots pies – tai maži apvalūs mėsa įdaryti pyragaičiai, kurių ragavome vieną kartą nusipirkę mažoje kepyklėlėje. Fish and chips – gal ir ne tradicinis škotiškas patiekalas, bet juos pardavinėjančių kioskelių gausu miestuose ir miesteliuose. Atsivalgėme jų ir mes. Dar esame ragavę naminių keptų škotiškų bandelių (scones), kurios mums neišlepintiems gurmanams pasirodė gardžios.

Gėrimai
Viskio Škotijoje labai daug. Ragavome įvairių rūšių, bet jų nelabai atskyrėme ir skonio subtilybių gal pilnai ir neįvertinome. Tai geras šildantis gėrimas žvarbiais škotiškos vasaros vakarais. Vis dėlto mums lietuviams elis buvo labiau priimtinas, gal, kad pigesnis nei viskis, o gal todėl, kad įdomaus skonio ir leido ilgai pasėdėti pub'e ir pašnekėti.
Vietinis alus čia vadinamas eliu. Ir ne šiaip eliu, o škotišku eliu. Jo būtina paragauti bare, nes tik čia jis skaniausiais ir galima pamatyti kaip reikia pilstyti alų! Pilti taip, kad alaus puta per bokalų kraštus lietųsi. Tik tada elis paduodamas užsakovui. Mažesnėse parduotuvėse, net neretai suvenyrų parduotuvėse šalia visokių niekučių, galima įsigyti gretimose nedidelėse daryklose gaminto elio. Šis ir būna pats skaniausiais, ir etiketės gražios bei originalios. Didelėse parduotuvėse alaus pasirinkimas skurdokas, nemažai užsienietiško lagerio, vienas kitas škotiškas lageris ar elis. Ir visi labai silpni. Stiprus elis pas škotus – 5 laipsnių. Jei norite labiau įprasto alaus bare, geriausia rinktis "Belhaven", skaniausias kokį teko gerti bare. O tamsūs eliai, gal ir nėra įprasto mums skonio, bet paragauti tikrai verta. Baruose alus kainuoja nuo 3,50 £ (15 Lt) iki 4,50 £ (20 Lt) už pintą, bet galima rasti ir brangiau... Skardinė parduotuvėje – apie 1,20 £ (5,5 Lt).