EŽIUKAI RŪKE - kelionių mėgėjų grupės puslapis: kelionių kulinarija
EŽIUKAI RŪKE - kelionių mėgėjų grupės puslapis
 
Naujienos
Apie mus
...Kas kur?
 
Kelionės
..Afrika
..Azija
..Europa
....Estija
....Graikija
....Islandija
....Latvija
....Lietuva
....Škotija
....Švedija
....Ukraina
..Rusija
..P.Amerika
 
Dienoraščiai
Kulinarija
Įvairenybės
 
Pagalba
 
Nuorodos
 

 
Įvertinkite
'surask.lt'
sistemoje
 

Kelionių kulinarinis puslapis

Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Chibinai (1999.08.02-08.14)

MAISTO RACIONAS KELIONĖJE 'CHIBINAI 1999' (1 dienai 1 žmogui)
kad nemirtum iš bado kalnuose

Produktas Dienos norma (gr)
Džiuvėsiai (skaniausia – baltos ir juodos duonos mišrainė) 100 g
Kruopos (ryžiai – dievų mana kalnuose, manai – žuvims maitinti) 142 g
Lašiniai (rusai nesikalbės be jų) 42 g
Spirgai (su bulvių koše) 20g
Mėsos konservai (geriausi skirti valgyti šaltus) 100 g
Lydytas sūris (iš bado valgosi, tik vyno trūksta) 23 g
Druska 6 g
Cukrus 19 g
Bombonkės (kad nuobodžiai mindžiukuojant žanadai turėtų veiklos) 12 g
Šokoladas (viršukalnių maistas) 14 g
Chalva (svarbu – geras įpakavimas) 33 g
Riešutai (kad dantis būtų galima parakinėti) 9,5 g
Sriubos (kuo įvairesnių, bet be makaronų) 15 g
Priekoniai 1 g
Arbata 4 g
Kava (pasimėgavimui sėdint prie laužo) 4 g
Sausas pienas (jei Lietuvoje nėra – Rusijoje tikrai bus) 10 g
Medus (ir vaistas, ir maistas) 2,3 g
Spiritas (viršukalnių gėrimas) 28,5 g
Ketčupas (Tėvas rekomenduoja) 4 g
Kondensuotas pienas (labai greit baigiasi) 10 g
Sūdytas sviestas (geriau – nepersūdytas) 15 g

Taip pat patartina pasiimti visokių siurprizų (ale Adomo šampanas), kuriais galėtum nudžiuginti draugus ir pats pasidžiaugti.
Pastaba: šis maisto davinys su laiku buvo keičiamas. Kitus variantus žiūrėkite prie kitų kelionių aprašymų.


   
CHIBINŲ SIURPRIZAI


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Krymas (2000.07.31-08.16)

SODININKŲ IR ŪKININKŲ GĖRYBĖS:

Raudoni svogūnai: keliaudami po Krymą būtinai pastebėsite prekeivius, siūlančius įsigyti violetinės spalvos svogūnų kasą. Būtinai jų paragaukite, nes svogūnai yra labai sultingi, daug švelnesnio skonio nei mums įprasti ir netgi saldūs. Tiks prie bet kokių užkandžių ar kokiam nors patiekalui pagardinti.



Graikiniai riešutai: už maždaug 10 Lt nusipirkome kibirėlį graikinių riešutų. Juos gliaudėme ir ragavome beveik pusė žygio. Skanūs, maistingi ir gera mankšta žandikauliams.


   
KRYMO 2000 SIURPRIZAI

Adomas lietuviškas alus "Utenos Auksinis"
Artūras ???
Rasa ???
Sonata ???


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Altajus (2001.06.21-07.10)

GAMTOS GĖRYBĖS:

Altajuje aptikome bent 4 rūšių svogūnus, kuriuos galima naudoti valgymui:
1. laiškai panašūs į česnakų, prasčiausi iš visų, randami pievose, jų yra pakeliui nuo Karagemo iki Kamriu, taip pat prie Šavlos.
2. tarpinis variantas tarp 1. ir 3., laiškai primena daržuose auginamus laiškinius svogūnus tik smulkesnius, auga kuokštais, rastas pievoje prie šaltinėlio, leidžiantis nuo Karagemo perėjos. Gero skonio.
3. patys skaniausi svogūnai, kurie yra aštraus skonio, panašūs į mūsiškius, auginamus daržuose, radome prie Kamriu ežero ir pakeliui link ežero prie Obyl-Ojuk.
4. vidutinio dydžio svogūnai, radome juos akmenuotame šlaite tarpe tarp Aroi perėjos ir Čibito, auga kupsteliais, laiškų skonis labai švelnus.

Rabarbarai. Radome tik keliose vietose: prie ežeriuko, esančio netoliese prie Obyl-Ojuko perėjos bei Viršutinio Šavlos ežero. Auga jie tarp didelių akmenų, kur nėra kitos žolinės dangos.
Rūgštynės. Radome tik prie Kamriu ežero tarp akmenų bei miško pievose prie Apatinio Šavlos ežero.
Mėtos. Kylant kalnu prie Kamriu aptikome smarkiai kvepiančias mėtas.
Čiobreliai. Radome visur, čiobrelių arbata labai gerai gaivina vakare, po žygio.
Serbentai ir agrastai. Yra miškuose, serbentų lapai birželio mėn. Buvo tinkami arbatai.


TIKRASIS BADANAS (ne Čepulio)

Storalapė bergenija (Bergenia crassifolia) – rus. бадан
Daugiametis augalas, priklausantis uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Auga atvirose vietose tarp akmenų ar uolų tankiais sąžalynais. Šakniastiebiai ir lapai turi daug rauginių medžiagų. Iš lapų taip pat gaunami glikozidai naudojami medicinoje. Lapai žiemojantys, pavasarį išlindę iš po sniego dar būna žali, iki rudens paruduoja, vėliau pajuoduoja. Tuos juodus sudžiūvusius lapus altajiečiai renka ir verda arbatą. Tokią arbata turbūt verda ne tik altajiečiai, nes ji vadinasi ‘mongoliška arbata’. Galima gerti gryną ar maišyti su juoda arbata. Mes kelionėje maišėme su kuo turėjome. Visai geras ir originalus skonis. Altajiečiai jos poveikį nusakė gan mįslingai. Neva, ji stimuliuoja širdį ir dar kai ką. Na, gali net ‘akaminiet’. Iš tikrųjų stipriausią poveikį turi šakniastiebiai (bet mes nebandėme), o lapų arbata daug silpnesnė. Gėrėme šią arbatą gana dažnai, o koks buvo jos tikrasis poveikis kiekvienas laikė paslaptyje.


ŽMOGAUS GĖRYBĖS:

Vietiniuose nacionaliniuose restoranėliuose – jurtose galima paragauti aštrią, tirštą, gaivinančią sriubą – lagmą bei nacionalinį kefyrą – Čegeną (mums pietūs kainavo apie 20 rub. žmogui).
ARAKA – velniškai ir ypatingai bjauraus skonio vietinis pieno išrūgų samagonas, daromas iš Čegeno.

MAISTO RACIONAS KELIONĖJE 'ALTAJUS 2001'

Produktas Dienos norma (gr) Masė viso
Kruopos (grikiai, žirniai, ryžiai, perlinės kruopos, kukurūzai, miežinės kruopos) 142 g 12 kg
Džiuvėsiai 25 g 2,5 kg
Lašiniai 40 g 4 kg
Spirgai 40 g 4 kg
Mėsos konservai 90 g
savos gamybos 6,6 kg
pirktiniai (naudojimui kelionėse nerekomenduojami dėl mažo kaloringumo) 2,05 kg
Džiov.sūreliai 10 g 1 kg
Druska 3 g 0,25 kg
Vegeta 3 g 0,25 kg
Cukrus 10 g 1 kg
Bombonkės 12 g 1,2 kg
Šokoladas 14 g 1,5 kg
Chalva 30 g 3 kg
Riešutai 10 g 1 kg
Sriubos 5 g 0,42 kg
Arbata 4 g 0,3 kg
Kava 2,5 g 0,25 kg
Kondensuotas pienas 10 g 0,8 kg
Medus 2,5 g 0,25 kg
Sūdytas sviestas 4 g 0,4 kg
Džiovintos daržovės 1 g 0,1 kg
Pipirai 0,1 g 0,01 kg
Krapai 0,1 g 0,01 kg
Prieskoniai 0,4 g 0,04 kg
Svogūnai 1 g 0,1 kg
Česnakas 1 g 0,1 kg
Dešra džiovinta 10 g 1 kg
Džiovinti vaisiai 8 g 0,8 kg
Tabakas 2,5 g 0,25 kg
     
Viso: 45,18 kg
Masė žmogui 6,45 kg
Masė dienai 0,46 kg
Žmonių skaičius 7
Kelionės dienų skaičius 14



   
ALTAJAUS SIURPRIZAI

Adomas degtinė
Ingrida damų likeris
Marius L. pelėsinis sūris
Marius Č. suktinis ir cigaras
Rasa širšių lizdas
Reda ???
Sonata danutės pyragas ir karališkas šokoladas
Artūras specialus perduotas siurprizas – kečupas


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Krymas (2002.07.31-08.18)

Kizilas:
natūraliai augantis krūmas-medis, vedantis raudonus į mažas slyvutes panašius vaisius, kurie yra labai neblogas užkandis keliaujant.
Šilkmedis:
tai šilkmedinių šeimos medžių genties augalas. Pasaulyje jų skaičiuojamos bent 24 rūšys. Auginami daugiausia šilkininkystei, jų lapais minta šilkaverpio vikšrai, o vaisiai labai skanūs žmonėms. tačiau būkite atsargūs – labai prinokę vaisiai nuo menkiausio prisilietimo sporgsta ir dėl to jūsų balta maikutė gali labai greitai taptoi raudona.
Arbūzai:
Krymo arbūzai labai puikus užkandis pietų metu kelionėje. Žinoma, neštis jų iš anksto neverta...
Alus ir šašlykai:
alus jau ant stalo, o šašlykus bariuke prie Ai-Petri viršūnės tuoj turi atnešti padavėjai. Po gero fizinio krūvio šašlykai ir alus atrodo nerealiai skanus maistas


MAISTO RACIONAS KELIONĖJE 'KRYMAS 2002'

Produktas Dienos norma g Viso kg
Kruopos: 142 g 7,95 kg
Grikiai 2,00 kg
Žirniai 2,00 kg
Ryžiai 2,00 kg
Miežinės kruopos 2,00 kg
Džiuvėsiai 25 g 1,75 kg
Lašiniai 40 g 2,80 kg
Spirgai 40 g 2,80 kg
Mėsos konservai 90 g
savi 6,00 kg
pirkti 2,00 kg
Džiov.sūreliai 12 g 0,84 kg
Druska 1 g 0,07 kg
Vegeta 1 g 0,07 kg
Cukrus 10 g 0,70 kg
Bombonkės 12 g 0,84 kg
Šokoladas 14 g 0,98 kg
Chalva 30 g 2,10 kg
Riešutai 9,5 g 0,67 kg
Sriubos 5 g 0,35 kg
Arbata 4 g 0,28 kg
Kava 4 g 0,28 kg
Kondensuotas pienas 8 g 0,56 kg
Medus 2,3 g 0,16 kg
Sūdytas sviestas 5 g 0,35 kg
Džiovintos daržovės 10 g 0,70 kg
Pipirai 1 g 0,07 kg
Krapai 1 g 0,07 kg
Prieskoniai 1 g 0,07 kg
Svogūnai 1 g 0,07 kg
Česnakas 1 g 0,07 kg
Dešra džiovinta 10 g 0,70 kg
Džiovinti vaisiai 8 g 0,56 kg
Tabakas 2,5 g 0,18 kg
     
Viso: 40,33 kg
Masė žmogui 5,76 kg
Žmonių skaičius 7
Kelionės dienų skaičius 10



   
KRYMO 2002 SIURPRIZAI

Adomas konservuotų kalmarų konservų dėžutė ir stiprus alkoholinis gėrimas
Artūras midijos su raugintais agurkėliais, paprika ir svogūnais
Ingrida lietuviškas suktinis
Marius Č. suvenyriniai alkoholiniai gėrimai – merginoms po “Carolans” buteliuką, o vaikinams po “Absolut”.
Marius L. tekila (geltona) su citrina
Reda samanės buteliukas ir kilkių "akutės" konservų dėžutėje
Sonata konservuoti rojaus obuoliukai bei Talerio vafliai su šokoladu
Rasa specialus perduotas siurprizas – tirpi kakava su pienu


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Vakarų Sajanas, Jergaki (2003.07.26-08.14)

SIURPRIZINIAI MARIAUS BLYNAI VAKARŲ SAJANE, JERGAKUOSE

"Malsenos" tešlą blynams sumaišai su Sajanų vandeniu iš kokio nors tyro vandens telkinio ir kepi aliejuje, kurį nešiesi papildomai nedidelėje plastmasinėje taroje, paslėpęs nuo visų kitų kelionės dalyvių bei kuris prieš tai nebuvo įskaičiuotas į bendrą svorį.
Blynus kepti galima kelioninio puodo dangtyje arba keptuvėje (žinoma, tai tiems kas tokį daiktą žygyje turi ir nepatingėjo papildomai jo temptis).

(P.S. čia, beje, netiesioginė reklama gamintojui, todėl pastarasis turėtų jausti tam tikrą dėkingumą...)


Kedrų (sibirinės pušies) konkorėžiai rugpjūčio mėnesį būna beveik prinokę. Tokius konkorėžius galima kepti lauže kaip bulves. Po valados konkorėžių „luobelė“ lengvai nusilupa peiliu ir lengvai tampa pasiekiamos skanios konkorežių sėklos.
Grybai – rugpjūčio mėn. Sajanuose galima rasti grybų. Pakeliui link Buibinsko ežero radome voveruškas, kazlėkus,lepšius ir raudonviršius.
Mėlynės – auga daug kur, bet ypatingai daug jų ties Chudožnikų perėja ir prie Buibinsko ežero.


MAISTO RACIONAS KELIONĖJE 'VAKARŲ SAJANAS, JERGAKI 2003'

Meniu Dienos norma, kg Viso, kg
Kruopos: 0,150 kg 24,75
Grikiai 6,00 kg
Žirniai 4,00 kg
Ryžiai 6,00 kg
Bulvių košė 3,00 kg
Perlinės kruopos 2,00 kg
Avižos 1,00 kg
Miežinės kruopos 3,00 kg
Džiuvėsiai 0,075 kg 12,38 kg
Lašiniai 0,040 kg 6,60 kg
Dešra džiovinta 0,010 kg 1,65 kg
Spirgai 0,040 kg 6,60 kg
Mėsos konservai (išskirtinai savos gamybos) 0,090 kg 14,85 kg
Džiov.sūreliai 0,012 kg 1,98 kg
Druska 0,003 kg 0,50 kg
Vegeta 0,009 kg 1,49 kg
Cukrus 0,010 kg 1,65 kg
Bombonkės 0,012 kg 1,98 kg
Šokoladas 0,014 kg 2,31 kg
Chalva 0,030 kg 4,95 kg
Riešutai 0,0095 kg 1,57 kg
Sriubos 0,005 kg 0,83 kg
Arbata 0,005 kg 0,83 kg
Kava 0,003 kg 0,41 kg
Kondensuotas pienas 0,008 kg 1,32 kg
Medus 0,002 kg 0,38 kg
Sūdytas sviestas 0,005 kg 0,83 kg
Džiovintos daržovės 0,010 kg 1,65 kg
Pipirai 0,001 kg 0,17 kg
Krapai 0,001 kg 0,17 kg
Prieskoniai 0,001 kg 0,17 kg
Svogūnai 0,001 kg 0,17 kg
Česnakas 0,001 kg 0,17 kg
Džiovinti vaisiai 0,008 kg 1,32 kg
Tabakas 0,003 kg asmeniškai
     
Viso: 91,62 kg
Masė žmogui 8,33 kg
Masė dienai 0,56 kg
Žmonių skaičius 11
Kelionės dienų skaičius 15



   
VAKARŲ SAJANO (JERGAKI) SIURPRIZAI

Sonata bernelių trauktinė
Jurga bobelinė ir rafaelo saldainiai
Ingrida keglevich degtinė
Rasa širšių medus
Marius L. kivi indelis (kaip pre-siurprizas)
Artūras damų likeris
Reda erškėtuogių trauktinė
Adomas šampanas ir cigarilės
Tomas scotish whiskey
Marius Č. kiniški fejerverkai ir viskis
Živilė džemas ir marinuota paprika
Marius L.
kivi indelis ir blynai
tuščioje stovyklavietėje rasta kg cukraus ir kg sausainių


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Priešpoliarinis Uralas (2004.06.19-07.10)

MĖSOS KONSERVAI PAGAL RASĄ

Mėsa. Pirkau turguje šviežią skerdieną. Kiaulės kumpį be kaulo ir odos 2/3 bendro svorio.Žiūrėjau, kad siek tiek riebalu vis dėlto būtų. Jei koks skūros gabalas bus – gerai. 1/3 svorio pirkau tokią labai ypatingą mėsa – nugarines galas, išpjovos galas. Tai pats galiukas tos geriausios mėsos iš kurios kepa karbonadus. Esme – tokia pati gera, bet kaina žymiai mažesnė. Maksimose šitų galų nelabai būna. Altajui dar pirkau tokios sprandines – ryškiai raudona mėsa, bet gero skonio ir permuša kumpio sausumą. Vien iš kumpio bus sausa. Bet irgi gerai. Improvizuokit. Kiekis. Skaičiuot mėsos svorį reikėtų grubiai: 2 kg sulenda į 1 litrą. Iš tiesų iš 23 kg Sajanams išėjo 12,5 stiklainio.
Prieskoniai. Naudojau tik druską, laurą ir visokiausių rūšių pipirus: juodus, baltus, muskatą, penkių pipirų mišinį. Nepasitikėjau visokiais jau pagamintais mišiniais. Jokiu būdu nedėkit svogūnų, nors Adomui ir norėsis. Skaniau, kvapniau, bet svogūnas skatina rūgimą, o pipirai – slopina. Jokiu papildomų standiklių (želatina) nenaudojau.
Technologija. Tik parsineštą šviežią mėsą iš karto perdirbinėjau. Gabalus, kad negulėtų ilgiau kaip 10 min. ant stalo, laikiau +4. Mėsą nuploviau šaltu vandeniu. Nusausinau. Nupjausčiau, kas nelabai gražu. Nupjausčiau nuo kumpio riebalus. Riebalus susipjausčiau ir keptuvėje suspirginau. Taukus atsipyliau ir pasidėjau kepimui (čia stengiausi nenukrypt nuo generaliniu taisyklių ir nemaišyti gyvulinių riebalų su augaliniais, todėl kepimui jokio aliejaus nenaudojau). Skūrą, nors ir nedaug jos buvo, panaudojau drebučiams susidaryti. Skūrą nupjoviau, riebalus suspirginau, o pačia nuploviau, nugramdžiau paviršiu ir nuplikiau verdančiu vandeniu, kad butu maksimaliai švari.
Susipjausčiau mėsą gražiais nedideliais gabaliukais. Apkepiau atsipiltuose taukuose neilgai, apie 5- 7 minutes. Apvarčiau iš visų pusių, kad gražiai apskrustu. Šitas apkepinimas saugo gabaliukuose sultis. Mėsa būna ne tokia sausa. Keptuve kas 2 kepimus ploviau, kad nebūtų jokių nuodėgulių (gabaliukai išeina rusvi, todėl dažnai kelionėje girdėjosi panikos šūksniai, kad svyla košė).
Į puodo dugną dėjau skūros gabalą, ant viršaus – mėsos gabaliukus. Viriau keliom partijom, bet mėsa dėjau pramaišiui: kumpis- nugarine, kad apytikriai po lygiai pasidalintų mėsos rūšys. Užpyliau VERDANČIU vandeniu, 2/3 mėsos tūrio puode ir pastačiau virti. Kol užverda – maksimali liepsna, užvirus – sumažinau, kad burbuliuotu, bet dangtis nesikilnotu.Užpiltas vanduo neturi semti mėsos. Užviręs jis pakyla, todėl garinasi ir troškinasi visi gabaliukai. Jei vandens per daug, gali nesusidaryt drebučiai, kas čia svarbiausias konservuotojas. TIK DABAR sūdžiau ir pipirinau. Įmečiau po 2-3 lauro lapelius puodui (mano puodai maždaug 4 litrai). Druska traukia sultis, todėl kepiau be jos. Savo ranka pabijojau pilt prieskonius, mama supylė iš akies, o paskui baigiant virti išragavom skystimo sūrumą – stipruma. Užvirusiuose puoduose susūdę ir išmaišę, nuo užvirimo mėsą troškinau 50 min, kartkartėm permaišydavau ir patikrindavau, ar nesvyla, jei kartais vandens pamažinau. Per 50-60 min. – garantuotai išverda. 10 min. prieš baigiant virti – skonio ragavimo atrakcija, nes kas vienam gerai, kitam – ne. Teisingam vertinimui galiu nurodyt gaires. Skystimas turi atrodyti per surus ir per aštrus, o mėsa – kiek be druskos arba visai skani. Tada gerai, kadangi per valanda druska tolygiai nespėja pasiskirstyti. Stiklainiuose, kol nešiojamės, skoniai susivienodina. Šitam ragavimo etape, jei ko trūksta, dar galima pataisyti.
Kol mėsa virė, pasiruošiau stiklainius. Išploviau su soda, fairy – tinka bet kas, kad tik švariai. Perploviau n kartų. Nuplikiau verdančiu vandeniu ir sustačiau į karštą orkaitę džiūti (15-20 min., 300 laipsniu). Dangtelius nuplikiau verdančiu vandeniu ir palikau juos bliūde plaukioti – aušti.
Kai mėsa išvirė, išsitraukiau iš orkaitės po karštą stiklainį ir talpiai sukimšau mėsą. Talpiai, bet vėl ne per prievarta talpiai. Reikia palikt vietos ir skystimui. Kimšau taip, kad nelabai suirtu gabaliukai ir vis po šaukštą užpylinėjau sultiniu. Svarbu sudėt taip, kad kuo mažiau liktu oro tarpu. Puodo dugne pasirodė belikę nusėdę pipirai. Šitų į stiklainius nebedėjau. Kiek pakliuvo – tiek. Dėjau pilnus, bet ne sklidinus. Uždengiau dangteliu ir stačiau į karštą orkaitę. Apie 15- 20 min. šiaip į laikrodį nežiūrėjau. Vėpsojau į stiklainius. Šitas etapas svarbiausias, bet labiausiai nervina, nes jei per karštai kepinasi stiklainiai, viduj per smarkiai užverda vanduo ir ima bėgt. Tiesiog saugojau kaip šuo prie budos. Svarbu, kad mėsa stiklainiuose vėl užvirtų. Tada dar karta išsisterilina viskas kartu. Kartu išlekia oro burbuliukai. Turi lėtai lėtai burbuliukai kilt į viršų. Kai jau nusprendžiau, kad mėsa pavirė ir stiklainyje, išsitraukiau, uždariau ir palikau virtuvėje lėtai vėst. VISKAS
Po tokio darbo, o ir jo eigoj būtina po ranka turėt šalto gėralo paskatinimui.

Paruošta pagal Rasos Rakauskaitės laišką, gautą prieš kelionę, kurį ji rašė būdama JAV. Nuoširdus dėkui.



SIURPRIZINIAI ADOMO CEPELINAI

"Malsenos" mišinį cepelinams paruošti pagal ant pakuotės parašytą instrukciją. Tešlą padalyti į tiek gabaliukų, kiek cepelinų norime valgyti. Cepelinus dėti ant celofaninio maišiuko patiesto ant sniego. Į cepelinų vidų įdėti po dešros gabaliuką. Užkaisti puodą vandens ant laužo. Į verdantį vandenį mesti sulipdytus cepelinus ir išsižiojus laukti kol išvirs. Paimti puodo dangtį ir jame kepinti spirgučius padažui, pridėjus pipirų ir įpylus grietinės (yra tokia Rama grietinė kuri laikosi kambario temperatūroje kelis metus). Valgyti gardžiuojantis: kaip tai daryti – klausti Sonatos.


ŽYGINĖ TRAUKTINĖ

Žyginių trauktinių griežtos receptūros nėra – svarbiausia procesas. Reikia turėti spirito ir tuščiu talpų: mėgintuvėlių šlapimo analizams, Sprait ar Vichy buteliukų ir pan. Praskiesti spiritą tyru kalnų upelių vandeniu iki vartojimui tinkamo stiprumo ir pridėti į jį ko širdis geidžia arba kas po ranka papuola: pernykščių bruknių uogų, aukso šaknies, uodų…ar kitų pagal sezoną ir populiarumą svarbių objektų. Išlaikymas: daugiau nei viena diena pastoviame netolygiame plakime (nešant kuprinėje), taip pat palaikyti padėjus ant akmens saulės kaitroje ir nakties žvarboje. Prieš vartojant patartina atšaldyti kalnų upelyje. Skanaus. Tik su saiku!


MAISTO RACIONAS KELIONĖJE 'PRIEŠPOLIARINIS URALAS 2004'

Meniu Dienos norma, kg Viso, kg
Kruopos: 0,150 kg
rytui 0,060 kg
vakarui 0,090 kg
Grikiai 3,00 kg
Žirniai 2,00 kg
Ryžiai 3,00 kg
Bulvių košė 2,00 kg
Perlinės kruopos 1,00 kg
Avižos 1,00 kg
Miežinės kruopos 2,00 kg
Džiuvėsiai 0,075 kg 6,00 kg
Lašiniai 0,040 kg 3,00 kg
Dešra džiovinta 0,010 kg 1,00 kg
Spirgai 0,040 kg 3,00 kg
Mėsos konservai (išskirtinai savos gamybos) 0,090 kg 8,00 kg
Džiov.sūreliai 0,012 kg 1,00 kg
Druska 0,003 kg 0,25 kg
Vegeta 0,009 kg 0,76 kg
Cukrus 0,010 kg 0,84 kg
Bombonkės 0,012 kg 1,01 kg
Šokoladas 0,014 kg 1,18 kg
Chalva 0,030 kg 2,52 kg
Riešutai 0,0095 kg 0,80 kg
Sriubos 0,005 kg 0,42 kg
Arbata 0,005 kg 0,42 kg
Kava 0,006 kg 0,50 kg
Kondensuotas pienas 0,008 kg 0,67 kg
Medus 0,002 kg 0,19 kg
Sūdytas sviestas 0,005 kg 0,42 kg
Džiovintos daržovės 0,010 kg 0,84 kg
Pipirai 0,001 kg 0,08 kg
Krapai 0,001 kg 0,08 kg
Prieskoniai 0,001 kg 0,08 kg
Svogūnai 0,001 kg 0,08 kg
Česnakas 0,001 kg 0,08 kg
Džiovinti vaisiai 0,008 kg 0,67 kg
Tabakas 0,003 kg asmeniškai
     
Viso: 46,94 kg
Masė žmogui 7,82 kg
Masė dienai 0,56 kg
Žmonių skaičius 6
Kelionės dienų skaičius 14



   
PRIEŠPOLIARINIO URALO SIURPRIZAI

Adomas cepelinai ir "nemirofka" 50 ml mėgintuvėliuose
Artūras samanė ir agurkėliai
Egidijus jegermeisteris
Marius Č. "nemirofka" 0.7 L buteliuke
Reda jacobs 3 in 1, obuolių sūris ir svairainių trauktinė
Sonata midus ir sausaininiai grybukai
Lukošiai specialus perduotas siurprizas – pelyno trauktinė, saulėgrąžos ir second foot kojinės


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Užbaikalė, Pietų Mujos kalnagūbris (2005.06.24-07.17)

GAMTOS GĖRYBĖS:

Rabarbarai – labai daug palei Mudirikamskito, Bambukojaus ir Tulujos upes.
Grybai – labai daug pušynuose raudonviršių, tik mažai nesukirmijusių.
Uogos – užpelkėjusiose Bambukojaus upės miškuose pilna pernykščių spanguolių – labai atgaivina, galima pasidaryti trauktinę.

ŽMOGAUS GĖRYBĖS:

Kruvinoji meri. Reikia koncetruotos pomidorų pastos (kur gauti klausti Adomo), ir vandens (geriausia tyro kalnų). Virti kol išvirs, skiesti spiritu (kur gauti klausti Adomo) pagal skonį. Pagardinimui druska bei pipirai. Tik nepersiragaukit. Labai gerai padeda kai ateina žopa.
Žėlė. Norint pasigaminti kalnuose žėlė, be žėlė pakelio reikia neštis atskirai želatinos. Taip pat reikia daug, daug , daug tekančio šalto vandens (dėl ko? Kreiptis į Adomą). Žėlė gėrimas iš anksto ryto – visai ir nieko.
Pozai. Buriatų nacionalinis valgis – koldūnai. Koldūnai maždaug delno dydžio, viduje mėsa iš jautienos ir avienos. Viršuje palikta skylė. Valgymo būdas: pirma paėmus į ranką išgeriamas sultinys esantis pozo viduje, po to jis pats suvalgomas.
Tarasun – alkoholinis gėrimas gaunamas rauginant karvės pieną. Geresnis nei araka (gaunamas iš kumyso).
Omulis (Coregonus autumnalis) – Baikalo endeminė rūšis. Plaukioja dideliais būriais, kurie matomi net iš palydovo. Populiariausias karšto rūkymo ir vytintas. Bet skaniausias šalto, taip pat žalias, vos pasūdytas – “malosolka”. Pasakojama apie pūdyta omulį – ragaut neteko.



MAISTO RACIONAS KELIONĖJE 'UŽBAIKALĖ, PIETŲ MUJOS KALNAGŪBRIS 2005'

Meniu Dienos norma, kg Viso, kg
Kruopos: 0,150 kg
rytui 0,060 kg
vakarui 0,090 kg
Grikiai 2,40 kg
Žirniai 1,60 kg
Ryžiai 2,50 kg
Bulvių košė 2,40 kg
Perlinės kruopos 0,80 kg
Avižos 0,00 kg
Miežinės kruopos 0,80 kg
Džiuvėsiai 0,075 kg 5,25 kg
Lašiniai 0,040 kg 2,80 kg
Dešra džiovinta 0,010 kg 0,70 kg
Spirgai 0,040 kg 2,80 kg
Mėsos konservai (išskirtinai savos gamybos) 0,090 kg 6,30 kg
Džiov.sūreliai 0,012 kg 0,84 kg
Druska 0,003 kg 0,21 kg
Vegeta 0,009 kg 0,63 kg
Cukrus 0,010 kg 0,70 kg
Bombonkės 0,012 kg 0,84 kg
Šokoladas 0,014 kg 0,98 kg
Chalva 0,030 kg 2,10 kg
Riešutai 0,0095 kg 0,67 kg
Sriubos 0,005 kg 0,35 kg
Arbata 0,005 kg 0,35 kg
Kava 0,006 kg 0,42 kg
Kondensuotas pienas 0,008 kg 0,56 kg
Medus 0,002 kg 0,16 kg
Sūdytas sviestas 0,005 kg 0,35 kg
Džiovintos daržovės 0,010 kg 0,70 kg
Pipirai 0,001 kg 0,07 kg
Krapai 0,001 kg 0,07 kg
Prieskoniai 0,001 kg 0,07 kg
Svogūnai 0,001 kg 0,07 kg
Česnakas 0,001 kg 0,07 kg
Džiovinti vaisiai 0,008 kg 0,56 kg
Spiritas ? ?
Tabakas 0,003 kg asmeniškai
     
Viso: 39,12 kg
Masė žmogui 7,82 kg
Masė dienai 0,56 kg
Žmonių skaičius 5
Kelionės dienų skaičius 14


Pastaba: papildomai yra labai naudinga kruopas susiskirstyti fasuotėmis kiekvienam košės virimui (tiek pusryčiams, tiek vakarienei). Tam labai patogu naudoti moteriškas pėdkelnes (naujas, žinoma...). Tai palengvina kruopų skirstymą kelionės metu bei apsaugo nuo tikimybės, kad kelionės pabaigoje nebeliks ko virti.
Kaip mūsų praktika rodė, rytais žmogeliukai visuomet valgo mažiau nei vakare, todėl mes siūlome pusryčių kruopų normą naudoti 60 gr/žmogui, o vakarienei 90 gr/žmogui. Na, bent jau mes taip darome.



   
UŽBAIKALĖS IR PIETŲ MUJOS KALNAGŪBRIO SIURPRIZAI

Adomas ale rafaelo, “žėlė”, kruvinoji meri
Artūras vynas “Porto” geriamas iš kuprinės, čipsai “pringls”
Marius Č. Masandros vynas “Bely muskat krasnavo kamnia”
Reda trauktinė “Raganaitė”, skandinaviški vafliukai
Sonata Vana Tallinn, imbieriniai sausainukai
Lukošiai specialus perduotas siurprizas – trauktinių rinkiniai kiekvienam pagal skonį, džiovinti bananai


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Uzbekistanas (2006.04.30-05.14)

Vidurinės Azijos duona

Duona Uzbekistane apvalių paplotėlių pavidalo.
Jie gali būti ploni, gali būti ir storesni.
Paplotėliai pardavinėjami ką tik iškepti. Visuomet labai skanūs.





   
UZBEKISTANO SIURPRIZAI

Adomas dėžutė saldainių “Paukščių pienas”
Sonata alus "Kalnapilis Original" ir džiovinti kalmarai


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Altajus, Belucha (2006.07.09-07.31)

MAISTO RACIONAS KELIONĖJE 'ALTAJUS, BELUCHA 2006'

Meniu Dienos norma, kg Viso, kg
Kruopos: 0,150 kg 4,8 kg
Grikiai 1,20 kg
Ryžiai 1,20 kg
Bulvių košė 0,60 kg
Makaronai 1,20 kg
Avižos 0,30 kg
Miežinės kruopos 0,30 kg
Džiovinta mėsa 0,020 kg 0,64 kg
Mėsos konservai 0,090 kg 2,40 kg
Sūris 0,040 kg 1,28 kg
Sriubos 0,005 kg 0,16 kg
Dešra džiovinta 0,010 kg 0,32 kg
Lašiniai 0,040 kg 1,28 kg
Džiuvėsiai 0,010 kg 0,32 kg
Džiūvėsėliai 0,030 kg 0,96 kg
Sūdytas sviestas 0,005 kg 0,16 kg
"Fitai" 0,012 kg 0,38 kg
"Sezamova" 0,010 kg 0,32 kg
"Snikeriai" 0,012 kg 0,38 kg
Šokoladas 0,014 kg 0,45 kg
Chalva 0,030 kg 0,96 kg
Riešutai 0,0095 kg 0,30 kg
Medus 0,008 kg 0,26 kg
Nutela 0,002 kg 0,07 kg
Džiovinti vaisiai 0,010 kg 0,32 kg
Džiovintos daržovės 0,010 kg 0,32 kg
Arbata 0,005 kg 0,16 kg
Pipirai 0,001 kg 0,03 kg
Krapai 0,001 kg 0,03 kg
Prieskoniai 0,001 kg 0,03 kg
Česnakas 0,001 kg 0,03 kg
Druska 0,003 kg 0,10 kg
Vegeta 0,009 kg 0,29 kg
     
Viso: 16,76 kg
Masė žmogui 8,38 kg
Masė dienai 0,52 kg
Žmonių skaičius 2
Kelionės dienų skaičius 16


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Ladakhas ir Indija (2007.07.24-08.13)

Kaip ir visa kultūra, šiaurinės Indijos (Ladakhas) virtuvė labai skiriasi nuo centrinės Indijos dalies. Maistas čia nėra aštrus ir gana artimas mūsų skoniui. Čia labai skanios sriubos, be to, populiarus patiekalas, vadinamas momo.
Pagrindinė centrinės Indijos maisto ypatybė yra ta, jog visi patiekalai yra labai aštrūs. Aštrūs tiek, kad nieko daugiau ir nebejauti, tik gaisrą gerklėje. Be to, labai dažnai iš viso nežinai, ką valgai, nes indai mėgsta gaminti nenusakomos sudėties ir spalvos šamarliakus, į kuriuos sudeda tikriausiai viską, ką tuo metu turi.

Momo. Šiaurės Indijoje ragautas patiekalas, panašus į mūsiškus koldūnus. Momo vidus gali būti užpildytas avienos, vištienos, sūrio arba daržovių įdaru. Labai sotu ir skanu.

Masala.
Tai juodos arbatos ir įvairiausių prieskonių mišinys, užbalintas pienu. Tikriausiai dėl į šią arbatą dedamų prieskonių ar sudedamųjų dalių santykio įvairovės skirtingų virėjų išvirta masala šiek tiek skiriasi.

Pakora.
Tai vegetariškas patiekalas - sūrio arba daržovių gabaliukai apvolioti tešloje. Kiek teko ragauti, šis patiekalas nebuvo labai aštrus.

Duona.
Duona Indijoje yra paplotėlių pavidalo. Jie greičiausiai yra kepami iš miltų ir vandens, jokių prieskonių nededama.



   
LADAKHO IR INDIJOS SIURPRIZAI

Reda ir Artūras “Be šio gėrimo nepraeina nei vienas žygis. Paskaninom Sajanų uogomis”
Spiritu užpiltos mėlynių uogos
Reda ir Artūras “Kanjono vėsa, Grebnevoj perėja, Maskvos tualetai – tiek aromatų ir prisiminimų…”
Masala vynas (realiai buvo Portas?)
Reda ir Artūras “Šio gėrimo nebuvo kalnų žygiuose, bet kažkada senais gerais laikais…”
Tai svaraininė ar ne?
Reda ir Artūras “Tiks jūsų indiško maisto išgraužtiems skrandžiams”
Matytų jie mūsų lietuviškus lašinius, kitaip ant mėgintuvėlių užrašytų
Reda ir Artūras “Duokite paragauti kokiam nors indui ir būtinai paminėkit, kad lietuviai kilę iš Indijos ir kažkada kalbėjo sanskritu”
Sonata Žalios Trejos Devynerios


Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Švedija, Vindelfjällen gamtinis rezervatas (2008.08.03-08.13)

Švedijos kalnuose iki poliarinio rato rugpjūčio mėnesį iš bado taip paprastai nenumirsi. Pelkėtuose slėniuose auga daugybė mėlynių, spanguolių ir tekšių. O miškingose vietose tikrai gausu raudonviršių. Kadangi švedai jų nerenka (grybus rinkome šalia tako, kur buvo praėję net keletas turistų), tai grybienę galima virti ar kepti praktiškai kiekvieną vakarą.



Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Islandija (2009.07.23-08.10)

Maistas
Į Islandiją iš Lietuvos vežėmės nemažai savo maisto, pvz. konservų, košių, prieskonių, kavos, džiovintų vaisių ir riešutų, kurių nemažai užteko pirmai kelionės daliai. Kitai kelionės daliai maisto pasipildėme Landmanalaugaro maisto parduotuvėje ant ratų, Myvatno ir Husaviko supermarketuose.
Keletas maisto kainų: sviestas - 400 ISK (8 Lt), obuolys 200 ISK (4 Lt), cukrus 350 ISK (7 Lt), aviena griliui (labai tinka sriubai ar troškiniui) - 523 ISK (10 Lt), sriubų pakeliai 129-279 ISK (2.5-5 Lt); 1 l apelsinų sultys - 400 ISK (8 Lt), kiaulienos kukuliai (500 g) - 300 ISK (6 Lt), makaronai, ryžiai 250-400 ISK (5-8 Lt), pomidorai (600 g) - 245 ISK (5 Lt).

Primusas
Islandijoje galima gauti dviejų tipų balionų - su sriegine jungtimi (Primus arba Coleman gamintojų) arba užspaudžiamų (Campingaz). Tačiau, gali būti taip, kad viename miestelyje gausite tik vienokio tipo balionėlių, kitame - kitokio, o trečiame nebus jokių. Būkite tam pasiruošę ir turėkit atsargų. 450 g dujų balionas "66 North" parduotuvėje kainuoja 1990 ISK (40 Lt).

Alkoholis
Alkoholio (alaus bei stipresnių gėrimų) galima gauti restoranuose bei specialiose alkoholio parduotuvėse, o degalinėse, kai kuriuose kempinguose bei supermarketuose galima nusipirkti tik 2,25 laipsnių alaus, kurio kaina supermarketuose apie 129-159 ISK (2.5-3 Lt), kempinguose nuo 250-400 ISK (5-8 Lt), restorane alus kainuoja 700 ISK (14 Lt).
Kelionių giduose rekomenduoja paragauti islandiškų likerių. Mes ragavome Opal ir Topaz. Reikia pasakyti, kad tai savotiško skonio gėrimai, labai saldūs, lakriciniai ir didelio susižavėjimo nesukeliantys. Kiek skanesnė yra kmynų degtinė Brennivin. Jei alkoholio norite atvežti namo kaip suvenyrą, tad geriau pirkite Duty Free parduotuvėje prieš išskrendant, nes kainos jose yra ženkliai mažesnės (likeriai alkoholio parduotuvėje kainavo apie 3000 ISK (60 Lt), litrinis degtinės butelys 5869 ISK (apie 120 Lt), tuo tarpu Duty Free likerių kainos yra apie 20 Lt, o degtinės tik 60 Lt.

Patarimas: jei alkoholis kelionėje Jums nėra priešas ir juo nebodite pasinaudoti šaltais vakarais, kurie jus tikrai lydės tokioje kelionėje po šiaurės šalį, tuomet į kelionę jo pasiimkite maksimaliai galimą kiekį.

Restoranai
Prieš užsisakydami maisto porciją, būtinai paklauskite apie jos dydį. Dviejuose mūsų aplankytuose restoranuose porcijos buvo didžiulės, vienam žmogui sunkiai įveikiamos arba restoranuose užtektų užsisakyti kokį tik vieną patiekalą (sriubą ar karštą patiekalą) ir būsite sotūs.
Mes valgėme ir rekomenduojame tris restoranus: Reikjavike krantinėje žuvies restoranas Sjavarharinn (www.sjavarharinn.com), jame dienos žuvis kainuoja 1800 ISK/dviem žmonėms (36 Lt), o dienos sriuba taip pat - 1800 ISK/dviem žmonėms (36 Lt), beje labai skani. Reykjahlide (prie Myvatno) labai neblogas restoranėlis Gamli Baerinn, kuriame yra labai skani ir labai soti avienos sriuba, o Husaviko krantinėje neblogas Gamli Baukur restoranas, kuriame gausu įvairių labai skanių žuvies patiekalų.

Gamtos gėrybės
Kaip ir daugelyje šiaurinių regionų, šiose platumose vasarą vietomis galima rasti gaysybę uogų bei grybų. Jei uogas galima valgyti tokias kokias randame, tai su grybais problematiškiau - visados neužtenka dujų, kad juos dorai paruošti. Grybų ragavimo malonumų mums teko atsisakyti.



ISLANDIJOS SIURPRIZAI

Siurprizai kelionei buvo pasirinkti vienareikšmiškai ir griežtai - visi kelionės dalyviai turi pasiimti alkoholinio gėrimo. Šis gėris buvo nerealiai reikalingas šaltais Islandijos vakarais bei sunaudotas buvo greičiau nei buvo galima įsivaizduoti...



Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: kelionių kulinarinis puslapis
Škotija (2012.08.02-08.19)

Valgiai
Tradicinį haggis ragavome restorane patiektą su "neeps and tatties", t.y. ropių ir bulvių koše. Hagis gaminamas ilgai verdant avies skarndyje susmulkintus avies plaučius, širdį, kepenis, avižų kruopas ir prieskonius. Labai skanu! Tradicine laikomą škotišką avižinę košę (porridge) mes valgydavome dažnai ryte – pagamintą iš lietuviškų avižinių dribsnių. Škotai turi daug didesnę įvairovę produktų pagamintų iš avižų. Scots pies – tai maži apvalūs mėsa įdaryti pyragaičiai, kurių ragavome vieną kartą nusipirkę mažoje kepyklėlėje. Fish and chips – gal ir ne tradicinis škotiškas patiekalas, bet juos pardavinėjančių kioskelių gausu miestuose ir miesteliuose. Atsivalgėme jų ir mes. Dar esame ragavę naminių keptų škotiškų bandelių (scones), kurios mums neišlepintiems gurmanams pasirodė gardžios.

Gėrimai
Viskio Škotijoje labai daug. Ragavome įvairių rūšių, bet jų nelabai atskyrėme ir skonio subtilybių gal pilnai ir neįvertinome. Tai geras šildantis gėrimas žvarbiais škotiškos vasaros vakarais. Vis dėlto mums lietuviams elis buvo labiau priimtinas, gal, kad pigesnis nei viskis, o gal todėl, kad įdomaus skonio ir leido ilgai pasėdėti pub'e ir pašnekėti.
Vietinis alus čia vadinamas eliu. Ir ne šiaip eliu, o škotišku eliu. Jo būtina paragauti bare, nes tik čia jis skaniausiais ir galima pamatyti kaip reikia pilstyti alų! Pilti taip, kad alaus puta per bokalų kraštus lietųsi. Tik tada elis paduodamas užsakovui. Mažesnėse parduotuvėse, net neretai suvenyrų parduotuvėse šalia visokių niekučių, galima įsigyti gretimose nedidelėse daryklose gaminto elio. Šis ir būna pats skaniausiais, ir etiketės gražios bei originalios. Didelėse parduotuvėse alaus pasirinkimas skurdokas, nemažai užsienietiško lagerio, vienas kitas škotiškas lageris ar elis. Ir visi labai silpni. Stiprus elis pas škotus – 5 laipsnių. Jei norite labiau įprasto alaus bare, geriausia rinktis "Belhaven", skaniausias kokį teko gerti bare. O tamsūs eliai, gal ir nėra įprasto mums skonio, bet paragauti tikrai verta. Baruose alus kainuoja nuo 3,50 £ (15 Lt) iki 4,50 £ (20 Lt) už pintą, bet galima rasti ir brangiau... Skardinė parduotuvėje – apie 1,20 £ (5,5 Lt).


ŠKOTIJOS SIURPRIZAI

Kelionės siurprizai buvo pasirinkti vienareikšmiškai ir griežtai - visi kelionės dalyviai turi pasiimti alkoholinio gėrimo. Šis gėris buvo nerealiai reikalingas šaltais arba moškių pilnais vakarais bei sunaudotas buvo greičiau nei buvo galima įsivaizduoti...
Žinoma, vietiniam viskiui ir tamsiam alui vietos irgi atsirado...



© Ežiukai Rūke
www.eziukairuke.lt